Konkursas “Kamštelių vajus” 2013

Praūžus kamštelių vajui, arba ko išmoko rūšiuodami ir kurdami vaikai

Vertinama, kad kasmet Lietuvoje susidaro apie 30 kg plastikų atliekų kiekvienam gyventojui. Atsižvelgiant į tai, kad plastikas suyra per 500 metų, apie jo perdirbimą kalbėti būtina. Ir kuo garsiau. Tai puikiai padarė viena iš neseniai praūžusio konkurso „Kamštelių vajus“ organizatorių Birutė Jakučionytė, padedama AB „Plasta“ – šiuo metu didžiausios Europoje antrinių polietileno atliekų perdirbėjos. Per palyginti trumpą laiką jiems pavyko surinkti beveik toną plastikinių kamštelių. Kaip?

Tęsia pavykusią idėją

Organizatorius įkvėpė šių metų pirmąjį pusmetį vykęs konkursas „Ilgiausias saldainių popierių kilimas“, kuriame noriai dalyvavo daugybė ekologijai neabejingų žmonių. „Gavome didžiulį mūsų iniciatyvos palaikymą iš mokytojų ir vaikų visoje Lietuvoje. Tikrai nesitikėjom, kad tiek daug žmonių dalyvaus mūsų paskelbtame konkurse – ištisos bendruomenės būrėsi krūvon ir rinko popierėlius, vaikai kūrė labai meniškus paveikslus. Po konkurso labai daug žmonių mums dėkojo už idėją. Kamštelių rinkimo idėja ne mūsų – pamatėme iš kamštelių sukurtus darbus Prienų rajono „Klebiškio“ pagrindinėje mokykloje. Tada ir nusprendėm, kad kitame konkurse pakviesim visus rinkti kamštelius. „Kamštelių vajus” taip pat pribloškė mus savo dalyvių aktyvumu. Manau, kad kviesime ir toliau vaikus rinkti kamštelius, nes juos galima perdirbti. O visų drauge surinktas kiekis žymus ir perdirbėjams, ir gamtai – Lietuvos miškai, parkai tikrai švaresni“ – pasakojo idėjos autorė Birutė Jakučionytė.

Konkurso nugalėtojai

Konkurso nugalėtojai buvo paskelbti spalio 5 d., prekybos  centro „Panorama“  centrinėje aikštėje finalinio renginio metu.  Dalyvių kūrinius vertino didelis būrys komisijos narių: etnomuzikologė ir TV laidų vedėja Loreta Sungailienė, žurnalistė Gabija Vitkevičiūtė, radijo laidų vedėjas Vytenis Sinkevičius, Europos parlamentaro Zigmo Balčyčio padėjėja Audronė Gudaitė, UAB “Lietuvos žinios” Platinimo skyriaus direktorė Edita Žvinytė, Daininkas A.Novikas. Iš viso buvo gauta daugiau nei penkiasdešimt meninių darbų, iš kurių daugiau nei pusė – atrinkti parodai. Jų likimas – pasibaigus parodai  papuošti konkurso organizatorių įstaigas, perdirbėjų gamyklos cechus. Kai kurių dalyvių pageidavimu kūriniai sugrįžo atgal į jų mokyklą ar darželį.

Refleksija, arba kaip dalyviai vertina ekologinį projektą                 

Vienų iš nugalėtojų kuratorė Živilė Šišovienė (Ignalinos mokykla – darželis “Šaltinėlis”)teigė, susidominusi šia idėja ir įtraukusi į plastikinių kamštelių rinkimo vajų ne tik ikimokyklinio amžiaus vaikus bei darželio bendruomenę, bet ir tėvelius. Iš viso ši institucija UAB „Plastai“ pristatė 14 kg plastikinių kamštelių. „Taip pat panaudojome kamštelius, surinktus akcijos „Darom!“ metu. Vaikai ir tėvai labai noriai įsitraukė į konkursą, rungtyniavo tarpusavyje, kas daugiau kamštelių surinks ir pristatys, net sugalvojo savotišką tęstinumą – ir toliau rinkti plastikinius kamštelius ir jais papuošti lauko aikšteles (pavėsines, namukus ir kt.)“, – pasakoja auklėtoja, dėkinga organizatoriams už šaunią idėją ir teigia, jog labai noriai ir toliau dalyvaus panašaus pobūdžio projektuose.

Savo įspūdžiais, pasibaigus projektui, dalijasi viena iš nugalėtojų kuratorių AušraKriškoviecienė: „Susižavėjome galimybe paversti savo aplinką gražesne, intrigavo mintis – kiek gi įmanoma surinkti kamštelių? O svarbiausia – labai norėjome laimėti EBRU užsiėmimą. Kadangi mūsų mokykloje mokosi specialiųjų  poreikių vaikai ( o kaip tik jiems rekomenduojami tokie užsiėmimai),  tai mums labai tiko toks prizas ir aktyviai jo siekėme“. Grupė UAB „Plasta“ pristatė 9,5 kg plastikinių kamštelių, tačiau bene tiek pat svėrė ir jų šedevras – didelis ir spalvotas plastikinių kamštelių medis „Ekologiškas medis ekologiškoj pievoj”. Grupė apie vyksiantį konkursą sužinojo vasarą, taigi kamštelius rinko savarankiškai: namie, vasaros stovyklų metu, išvykose. Rugsėjo mėn. prisijungė daug moksleivių šeimų. „Svarbiausia, kad vaikai suprato, jog plastiką reikia rinkti atskirai, rūšiuoti ir išmesti į tam skirtą vietą. Dar labai svarbu, kad net pasibaigus konkursui vaikai renka kamštelius namie ir neša į mokyklą, reiškia, jie moko ir tėvelius, kad plastiko atliekų nemestų  bet kur. Šis konkursas suvienijo mūsų visą bendruomenę, visi azartiškai rinko ir nešė kamštelius, galvojo, mąstė apie darbelį, kaip ir ką galima būtų padaryti“, – pasakojo kuratorė, – „Mes jau rūšiuojame šiukšles mokykloje, turime dovanotas spalvotas šiukšliadėžes,  o vis dar renkami kamšteliai mus verčia galvoti apie vidinį konkursą mokykloje. Lapkritį organizuojame sveikos gyvensenos savaitę, tad mąstome, kokias užduotis parinkti mokiniams, kad visos klasės turėtų galimybę sukurti po darbelį… ir patirti tokį džiaugsmą, kokį patyrė mūsų pradinukų komanda“ –  idėjomis dalijosi pašnekovė.

Vilniaus „Ryto“ vidurinės mokyklos atstovus, pristačiusius net 138 kg plastikinių kamštelių bei labai originalų ir pragmatišką kūrinį – tikrą šviestuvą, kurio gaubtas pagamintas iš surinktų kamštelių – šiame konkurse dalyvauti skatino azarto jausmas – negana to, kad mokykla remia visas ekologines idėjas ir organizuojamas akcijas, praėjusiais metais jie nugalėjo net keturiuose ekologiniuose konkursuose. Konkurso dalyvių kuratorė mokytoja Eglė Nachajienė pasakoja, jog į kamštelių rinkimo vajų įsitraukė visa mokyklos bendruomenė: mokiniai (net ir mokyklą baigusieji), mokytojai, mokyklos darbuotojai bei jų giminaičiai, draugai. Kamšteliai buvo renkami įvairiai: pavasarį ir per vasaros atostogas lauke – visi pastebėjo, kiek jų daug mėtosi – taip pat namuose, dedami į specialiai tam paruoštus krepšelius. Vilniaus „Ryto“ vidurinę išties būtų galima tituluoti kaip aplinkai draugišką mokyklą – kiekvienos akcijos metu ten atliekamas ir aiškinamasis darbas, leidžiami stendai, o joms pasibaigus organizuojami refleksijos renginiai, kuriuose ne tik dalijamasi gautais prizais, tačiau mokiniai aiškina vieni kitiems apie rūšiavimo svarbą, aptaria nuveiktus darbus ir kuria tolesnius planus. „Apie atliekų žalą ir rūšiavimo naudą mokiniai netgi rašė rašinius, sukūrė filmą. Net per lietuvių kalbos pamokas mokytoja parenka žalių tekstų, kurie praverčia ir mokantis argumentuoti, ir skyrybos ženklus sudėti. Mokykloje jau antrus metus vykdomos makulatūros rinkimo akcijos, kurioms vadovauja geografijos mokytojai. Šiose akcijose ekologija siejama su verslumu – už gautus pinigus perkame tualetinio popieriaus visai mokyklai. Žalias tradicijas tęsiame toliau – dalyvaujame projekte „Mes rūšiuojam“. Vėl rinksim baterijas, akumuliatorius, elektros ir elektronikos įrangą. Visada švenčiame mokykloje Žemės dieną, palaikome Žemės valandos idėją, dalyvaujame akcijoje „Darom“ ir kt.“, – patirtimi dalijosi  E. Nachajienė. Mokytoja giria konkurso organizatorius ir dėkoja, kad pirmą kartą mokiniai gavo ne tik padėkas, bet ir dovanėles.

Vienos mokyklos atstovė, prašiusi neminėti vardo, papasakojo nuotaikingą istoriją, kuri paskatino ją dalyvauti šiame konkurse: „Vieną gražią dieną lankiausi dideliame prekybos centre. Išeinant iš jo vaisvandenių gamintojai vaišino visus gėrimais: nusuka kamštelį, jį išmeta į šiukšlių maišą, o buteliuką duoda žmonėms, laukiantiems eilėje. Jaunimas darbavosi iš peties, tačiau man žiūrint į juos nedavė ramybės mintis: o jeigu paprašyčiau jų tos šiukšlių dėžės, atsirinkčiau kamštelius… ir jau truputį turėtume. Mano laimei jie sutiko. Pasislėpiau už sienelės ir kaip vargšelė ( truputį buvo nejauku) rūšiavau kamštelius, įpakavimą, popierių… O dar linksmiau buvo, kai man taip besidarbuojant pasislėpus, priėjo moteris ir paklausė, ką aš čia veikiu? Ką gi besakyt? Sakau: „Mokykla dalyvauja konkurse, tad padedu rinkti kamšteliu. O ji man atsako: „Mūsų mokykla taip pat dalyvauja konkurse, gal galime pasidalinti?“ Pasiūliau jai lukterėti, kol jaunimas pripildys kitą šiukšliadėžę ir išsirūšiuoti ją. Tąkart surinkau net 300 kamštelių! Nuo tos dienos ir nutarėme dalyvauti konkurse. O jau artėjant projekto galui ir suvokus, kad kilogramais mums nepavyks išlošti, surinkome tuos vienodus mano pirmuosius atrūšiuotus kamštelius ir sukūrėme meno kūrinį“.

 Keletas patarimų, kaip rūšiuoti plastiką

Į plastikui skirtą konteinerį meskite: plastikinius PET butelius (limonado, mineralinio vandens, alaus, aliejaus), indelius nuo padažų, majonezo, indų ploviklio, šampūno, polietileno plėvelę, kitą plastikinę pakuotę, žaislus, indus, gaminius.

Į konteinerius negalima mesti: konservų dėžutes, skardines nuo gėrimų, aliuminio lėkštes ir kepimo skardas, metalinius dangtelius, dėžutes, visas kitas buityje susidarančias metalinės pakuotės atliekas.

Lengviausia perdirbti PET, HDPE, LDPE pakuotes – šiuos ženklus rasite įspaustus apatinėje pakuotės dalyje. Prieš mesdami į konteinerį PET butelius, nusukite kamštelius, nuimkite žiedelį, nes jie pagaminti iš kitos rūšies plastiko. Prieš metant suspausti ir užsukti kamštelį. Pasistenkite, kad pakuotės būtų kuo švaresnės.

Į konteinerius negalima mesti: tepalo bakelių, taros nuo dažų ir antifrizo ir riebaluotų indelių.