Birutės dienoraštis

Jau kuris laikas galvoje sukasi begalės minčių, kurias taip ir norisi išguldyti popieriuje, su kažkuo pasidalinti. Jau daug metų rašau, ocho – visus dvidešimt!, savo dienoraštį. Bet jo niekas neskaito, labai jau jis asmeniškas. Ir tas noras rašyti su metais vis labiau ir labiau kirba. Rašysiu, pasakiau, kai atidarėm www.ekodaiktai.lt, bet jis gavosi toks darbinis, kad mano asmeniškumams taip ir neliko vietos. Rašysiu, pasakiau, kai atsirado www.eziukuklubas.lt ir jo metraštis. Bet negi ten rašinėsi visokius kasdieninius savo pastebėjimus, pamąstymus, apmąstymus, nutikimus iš mūsų šeimos gyvenimo?

Ir tas mano noras rašinėti augo su lig kiekviena diena, todėl dabar vėl sakau – rašysiu! Apie viską, taip, kaip aš jaučiu ir matau. Ir mano raštliavos bus pagrįstos tik moteriška intuicija, širdimi ir asmenine patirtim, nepagrįsta moksliniais tyrimais. Priimkite tai su lengvu jumoru, nes tai mano asmeninė patirtis ir nuomonė, todėl vargiai gali tikti kitam. Iš karto noriu pasakyti visiems piktiems internautams, kurių niekaip negaliu suprasti jau daug metų, kad varymas ant kitų už bet ką ir apie bet ką, telieka jūsų asmeninė, turbūt vaikystėje patirtų psichologinių problemų, pasekmė. Kito paaiškinimo neturiu. Ir nors dažnai jums norėsis mane apmėtyti akmenimis, badyti pirštais ir šiaip su žemės maišyti – čia jau jūsų dienoraščių temos – piktų ir šlykčių komentarų neviešinsiu.

Viską, apie ką rašysiu, tikrinsiu per tokią prizmę: Optimizmas, Meilė, Pozityvumas.